2008 m. birželio 27 d., penktadienis

Kam reikalingas CAPS lock?


Esu kažkur skaitęs, kad vienas žmogus įkūrė judėjimą, kurio tikslas pašalinti CAPS lock'ą iš klaviatūrų. Pateikti argumentai gan logiški:
  • yra tokioj vietoj, kad dažnai paspaudi netyčia, o pastebi tik įpusėjęs rašyti eilutę,
  • užima vietą klaviatūroje,
  • yra atgyvena, nes daugelis programų leidžia paversti raides didžiosiomis ir atvirkščiai ir t.t.
Vis dėl to, testuodamas KDE 4.1 beta (superinė programa, bet apie tai kitą kartą) radau, kad vieną iš klaviatūros raidyno pakeitimo būdų KDE siūlo CAPSLOCK'ą. Man, 80 % laiko darbo laiko praleidžiančio prie laptopo, tai pasirodė gera mintis. Taigi, dabar norėdamas įsijungti lietuviškas raides spaudžiu niekad nenaudotą CAPS lock klavišą. Kad raidynas įjungtas matau po ekranu degančiame displejuje. Kai prireikia skaičių, vėl tereikia paspausti vieną mygtuką ir juos turiu. Super!
Tiesa, klavišo daromi "nuostoliai" taip pat sumažėjo. Dabar kas blogiausiai gali būti - skaičiai vietoj lietuviškų raidžių, kurias ištaisyt - sekundžių reikalas.
Likau labai patenkintas šituo atradimu, gal ir jums patiks.

2008 m. kovo 18 d., antradienis

21 amžiuje dėl nieko negali būti tikras

Tikriausiai daugelis linux'u vartotojų yra įsidiegę wine. Tai neblogas pagalbininkas tiems, kas nori paleisti kokią negudrią windows programą ant linux. Pvz., aš ant linuxų vis dar naudoju ms office 2003 (open ofisui trūksta teksto redagavimo žymėjimo (reviewing) funkcijos) ir google picasa, kurios, kažkodėl, nėra linuxines versijos.
Deja, jei norite paleisti kokią gudresnę programą wine gali nepadėti. Tokiu atveju naudoju virtualbox. Tai fantastišku greičiu ištobulėjusi VM, kuri dabar faktiškai siūlo tokias pačias galimybes kaip ir wine ir skirtingai nuo kitų VM yra nemokama. Naudojant virtualbox galima paleisti bet kokią windows aplinkai skirtą programą.
Šiandien Lifehackeryje perskaičiau, kad naujoji Virtualbox versija gali veikti ne tik atskirame lange kaip ansčiau:

Naujoji versija leidžia suderinti VM windows ir Linux darbastalius. Dirbant toks jausmas, kad programa paleista ant linux, nors realiai ji veikia windowsuose.


Žinoma, virtualbox niekad nepakeis wine, nes naudoja gan daug resursų, be to jai reikia pilnos windows instaliacijos, taigi ir licenzijos. Tačiau, kai kartais reikia paleisti kokią gudrią programą, tai gali būti puiki išeitis.
Tiesa, panašios programos leidžia dirbti ir su linuxinem programom ant windows. Jei jūsų darbe vien tik MS os'as, o Jūs manote, kad RSS skaitoma Aggregatoriumi, o geriausias muzikos grotuvas yra Amarok, išeitis jau yra.
Tikriausiai greit jau nebe suprasime ant kokio OS dirbame. windows programos ant linux, linux programos ant windows....

2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienis


Perskaičiau Linuxoido blogą ir buvau šokiruotas. Net nemaniau, kad pasaulinis gigantas tokia propagandos mašiną prieš Linux'ą paleidęs. net juokinga, kad toks milžinas bijo OS, kuri tegužima "0,x proc. rinkos". Bet šiandieną ne apie tai. Vedamajame radau ištrauką (žr. paveiksliuką) kuri mane prajuokino ir priminė seną istoriją.

Atrodo 2000 m. nepelno organizacija kurioje dirbu nusprendė legalizuoti visą turimą programinę įrangą. Kadangi planavome atnaujinti interneto svetainę, bei hostinti kitų nepelno organizacijų tinklapius, nusipirkome win 2000 server.
Iš pradžių jis veikė lyg ir normaliai. Bet paskui lūžinėti pradėjo. Iš pradžių žiūrėjom gal kas laužiasi, paskui, gal kur konfigai nusimetė, paskui galvojom, kad geležis durniuoja pakeitėm kompą pridėjom aušintuvų visur ir t.t. Vis vien kankinomės - maždaug karta per savaitę lūždavo, kartą į metus perinstaliuoti reikėjo. Dar tas ryšys per DSL - tekdavo atvažiuoti rankom prisijungti. O važiuoti dažnai tingėjosi, tai admino slaptažodį žinojo visas ofisas :). Labiausiai nervino tas, kad negalėjai paprastos antivirusinės instaliuoti, tipo reikia spec. serveriams, o ji kainuoja tiek kiek pati serverio OS.
Vieną dieną tai mane galutinai užkniso - sudėjau paprastą Mandriva 2006. Teko gerokai prasikankinti kol sukonfiguravom viską (reikėjo daug kompiliuoti, nes truko rpm'u). Be to, nei vienas iš mūsų nebuvome rimtai susidūrę su Nix'ais. Teko daug googlinti, bet rezultate, per savaitę užkūrėm tuos pačius servisus kas sukosi ant win: paštą, www, ftp, tinklą, file&print sererį, vartotoju katalogus su kvotom. Ir dar: antispam'a, firewall'a, meil'o antivirusą, backup servą, ssh, servo valdymą per https (baisu net pagalvoti kiek tokia programine įranga būtų kainavusi ant windows'u).
Taigi - nuo to laiko servas buvo lūžęs kokius 5 kartus (per 2,5 metų) Visi kartai dėl to, kad dingus elektrai neatlaikė ups'as. Net bendradarbiai priprato, kad jei dingo internetas reikia skambinti į teo, o ne man, nes su servu viskas OK.
Tiesa, aš nenoriu pasakyti, kad MS servai yra blogi, bet paprasčiausiai aš nesuprantu kaip galima mokėti tokius pinigus už programinę įrangą, ypač jei hostingas nėra pagrindinė organizacijos veikla. O paskui supranti, kad nusipirkai tik bazinį variantą: norint kažko papildomai reikia pirkti, pirkti pirkti..... antivirusinės, ugniagesės, pašto klientai, šiukšlių filtrai, echange serveriai, backup serveriai ir t.t. Manau, kad tas lėšas galima protingiau panaudoti. O aptarnavimas abiem OS reikalingas, mano įsitikinimu windowsams net ir dažnesnis.

Taigi, šitoj vietoj kiekvienai įmonė turi apsispręsti kaip ji nori dirbti su win serveriu generuoti pajamas Billo ir Melindos fondui, ar statyti nemokamą Linux servą ir pataupyti micrsft ir jo satelyčių pelno sąskaita.

2008 m. vasario 12 d., antradienis

Kubuntu ir Logitech QuickCam Pro 9000

Nusprendėme prie namuose esančio kompo prisijungti kamerą. Kadaise, kai dar dirbau ant WinXP turėjome kažkokį seną Musteką. Bet suinstaliavus Kubuntu tingėjau ją konfigūruoti, be to skypo linuxinė versija tuo metu nepalaikė video.
Dabartinė skypo beta jau palaiko video, o sena kamera per ta laiką kažkur dingo. Pasiskaitęs Ubuntu forumuose, kad palaikoma nupirkau Logitech QuickCam Pro 9000.
Užsikrovęs WinXp iš CD suinstaliavau tvarkykles, programinę įrangą. Gerokai pažaidęs supratau, kad su usb mikrofono konfigūracija turėsiu bėdos. Vis dėl to tingėjau žaisti su Windows'ais tai užsikroviau Kubuntu. Ir ką sau manote? Nereikėjo nieko konfigūruoti. Įsijungės skype pastebėjau kad viskas puikiai veikia, tik reikėjo nustatyti, kad skype'as naudotų usb mikrofoną vietoj standartinio.
Šiaip vaizdo kokybė tikrai imponuoja: ryškios spalvos, šviesus vaizdas, autofokusas gražiai dirba. Vienu žodžiu - patiko.
Kol kas linuxinė skype versija nepalaiko HD video, nors kamera gali filmuoti HD kokybe. Bet panašu, kad su dabartiniu interneto ryšiu Lietuvoje ne visur įmanoma susikalbėti naudojant paprastas video transliacijas, jau nekalbant apie HD. Iki kol situacija su ryšiu pagerės tikiuosi skypas HD palaikys :)

2008 m. sausio 11 d., penktadienis

KDE4: kas ir kaip?


Po 5 metų pertraukos atnaujinta KDE.  Naujoji KDE 4 versija -  atviro kodo atsakas Vistai ir Leopardui. Nors naujai aplinkai dar toli iki pilno išbaigtumo (tiesa pasakius - labai toli), tačiau ji neabejotinai atneš daug teigiamų pokyčių KDE naudotojams.

Šiame pranešime trumpai perbėgsiu per matomiausius KDE4 pokyčius ir pridėsiu gražių šios aplinkos vaizdelių. Tiesa, nepretenduoju į autentiką. Medžiaga pranešimui yra paimta iš Markus Mauder pranešimo, kde.org, planetKDE.org. Kam bus įdomu, žvilgtelėkit dar ir ten.

Pradžia

Taigi, taip atrodo beveik užsikrovęs KDE darbalaukis:



Oxygen

Oxygen - sukuria tai ką anglai vadina 'saldainiuku akims' (eye candy). Tai ikonos, langų dekoracijos ir spalvų temos. Paveiksliuke matome kaip atrodo Oxygen dekoruota naujoji failų tvarkyklė 'dolfin':




Plasma

KDE2 ir 3 kicker programa buvo KDE užduočių juosta. Per 10 metų ji paseno morališkai, be to, per tą laiką, dėl begalės pakeitimų, joje atsirado nemažai defektų, kuriuos sunkiai sekėsi pašalinti. Programuotojai nutarė perrašyti šia programą iš naujo ir prie jos prijungti ir super karamba funkcijas. Taigi Plasma pakeis iki šiol naudotus superkaramba ir kicker. Jai dar trūksta funkcionalumo, bet veikia ji tikrai neblogai: 



KWin

KWin langų valdymo programa. 4 kartos Kwin naudoja įvairius darbalaukio efektus panašius į Compiz-fusion



Programos

Perrašytas daugelio KDE programų kodas, padidintas jų funkcionalumas. Kai kurios programos pakeistos naujomis. Pavyzdžiui, KPDF vietą dabar užima Okular, palaikanti 28 tipų tekstinius failus.  Pagrindine bylų tvarkykle tapo Dolfin (Konqueror bylų tvarkymo funkcijos nuo to tik pagerėjo).





Pabaigai

Žinoma naujas KDE atrodo gražiai, bet argi pagal tai mes vertiname programas? Ko gero didžiausia KDE4 jėga slypi jo greityje. Retai taip būna, kad naujesnei programos versijai reikėtų mažiau PK resursų. Pasak kai kurių šaltinių KDE4 yra 20% greitesnis už KDE3. Pabandžius LiveCD skirtumai akivaizdūs. Jei dar netikit pažiūrėkit kaip naujoji versija dirba ant EeePC.

KDE atnaujintas. Ko gero paprastiems naudotojams instaliuotis jį dar anksti - yra tik pora programų naudojančių KDE4 platformą, norint dirbti su mums jau įprastu softu vis vien teks naudoti kde3 bibliotekas - kentės ir greitis ir disko vieta.  Taigi, mums mirtingiesiems teks palaukti, kol prie KDE4 bus pritaikyta didžioji dalis programų. Bet pasidžiaugti yra dėl ko- auga rimtas atviro kodo konkurentas vistai ir leopardui.

Puiki proga pradėti blogą - KDE4 gimtadienis

Kurį laiką pasyviai stebėjau kas vyksta Lietuvos atviro kodo bendruomenėje. Skaičiau planet.akl.lt kartais apsilankydavau ubuntu.lt. Linux sistemą savo PK naudoju jau daugiau nei du metus, per tą laiką susikaupė nemažai patirties, bet kažkaip neprisiruošdavau ja pasidalinti.
Šiandien, sausio 11, pasirodo ilgai laukta KDE 4 versija, todėl nusprendžiau, kad tai puiki proga pradėti savo blogą. Tikiuosi laikas nuo laiko lietuviškai skaitantiems pranešti naujienas iš KDE ir Kubuntu stovyklos.
Dar šiandien pabaigsiu straipsniuką apie pasirodančią KDE versiją ir savo įspūdžius pabandžius ją.