Ubuntu: Ar kas nors naudoja F-spot nuotraukų tvarkyklę

Ubuntu.lt pranešė, kad naujajame ubuntu nebeliks GIMP programos. Man asmeniškai ši programa labai patinka, tačiau argumentai kodėl jinai turėtų būti išmesta taip pat aiškūs ir logiški. Nuo ubuntu 9.04 F-spot nuotraukų tvarkyklė turėtų perimti bazines paveikslėlių tvarkymo funkcijas.
Ši naujiena, privertė prisiminti F-spot. Mano kompiuteryje F-spot vienintelė programa, kurios nenaudoju. Ji lėta. Picasa per wine veikia daug greičiau nei F-spot gimtoje linux aplinkoje. Tag'ai gal ir naudingi, tačiau priskirti tagus visai kolekcijai - didžiulė laiko investicija. Kažkodėl F-spot sumano importuoti visas nuotraukas į photos aplanką ir sudeda jas taip, kad naudodamas failų naršyklę nieko nerasi. Pasekmė - turiu dvi kopijas visų nuotraukų (kiekviena po 10gb.). Picasa šiuo požiūriu daug geriau. Ją ir naudoju.
Paskaičius kitus blogus susidariau įspūdį, kad, aš ne vienas nemėgstu F-Spot. Bent šiuo metu, F-Spot, kaip pagrindinės priemonės saugoti nuotraukas, beveik niekas nenaudoja. Ar klystu?
Na, ubuntu ir kitų distribucijų naudotojai parašykite, ką naudojat savo nuotraukų kolekcijų saugojimui ir tvarkymui.

Iki pasimatymo Firefox... ir sveika gryžus

Prieš pasirodant Ubuntu Karmic Koala pradėjo niežtėt nagai nuo noro išdantyt kažką naujo. Taip jau atsitiko, kad Lifehacker.com radau straipsnį apie Firefox 4 versiją. Straipsnyje daug samprotaujama apie naujosios versijos darbo greitį ir išvaizdą. Nors galutinai dar neapsispręsta kaip atrodys atnaujinta ugninė lapė, tačiau tendencijos aiškios: daugės vietos ekrane interneto turiniui. Visi dizaino siūlymai labai jau primena Google Chrome, o ir patys kūrėjai to neslepia (aišku Google daug ką nukopijavo nuo Operos).
Na jei Firefox 4 pasirodys tik kitų metų vidury, o Google Chrome jau egzistuoja, tai nusprendžiau pabandyti šitą naršyklę. Truputį pavargau kol radau tikrą linuxinę versiją (daug kur siūlo Google Chrome naudoti per wine).
Google kaip visada pasistengė, net ir nestabili versija veikia puikiai. Chrome startuoja daug greičiau nei lapė. Dirbant taip pat susidarė įspūdis, kad puslapius greičiau krauna (tai, žinoma subjektyvu). Nustatymuose radau, kad Chrome gali 'pasiimti' Gtk temos spalvas, taigi Chrome nusidažė rudomis ubuntu human spalvomis.
Įspūdį padarė dėmesys detalėms. Startiniame lange rodomi dažniausiai atidarinėti puslapiai (panašu į Operą), mėgstamiausios svetainės ir neseniai uždaryti langai. Patiko, kad tekstinis meniu paslėptas, o atsidarius Chrome visame ekrane, tab'ai atsiranda ant titulinės juostos (ang. title bar). Taigi, manau, kad iki Firefox 4 pasirodymo naudosiu Chrome.

Po savaitės...
Gerai, kad iškart nepublikavau šito įrašo. Po savaitės naudojimo pastebėjau trukumus kurie privertė grįžti prie Firefox 3.0:

1. Nors Google programose to nepastebėjau, tačiau kitur pamačiau, kad JS veikia daug lėčiau, o kartais visai pjauna grybą (pavyzdžiui, buxfer.com). Kadangi naudoju daug webapp'ų (kaip jie lietuviškai?) Chrome pasidarė bevertis.
   
2. Paleidus Google Chrome keistai veikia pats ubuntu - jei Chrome aktyvus, neįsijungia ekrano užsklanda ir neveikia hybernate funkcija.
   
3. Nesupratau kodėl, tačiau kartais chrome neleidžia pakeisti langų (tab'ų).
   

Greičiausiai visos bėdos bus išspręstos ateity, tada dar kart pabandysiu, kas geriau Google chrome ar Firefox.

Išvada
Google Chrome 4.0.221.8 yra perspektyvi, daug inovacijų pristačiusi, tačiau dar neišbaigta naršyklė. Linuxinė versija kasdieniam darbui netinkama.

Atnaujinta: Kaip suinstaliuoti?
Iš pradžių prenumeruokite Google programų saugyklą. Instrukcijos nuorodoje.
Tada terminale įvykdykit šias komandas:
sudo apt-get update
sudo apt-get install google-chrome-unstable

Nieko nekainuoja tai nieko vertas?

Nors paprastai taip nedarau, tačiau vakar nusprendžiau paskaityti delfi komentarus apie naują Omnitel planą, kuriuo esu ŽIAURIAI nepatenkintas. Komentaruose radau nuorodą į common sence blogą.

Šis šviežias ir skanus tinklaraštis sugebėjo įtraukti mane - pora valandų rijau ten esančius įrašus. Be daugelio įdomių temų radau ir šį tą apie Linux. Iš tikrųjų čia jis paimtas kaip pavyzdys, kad nemokamas daiktas nėra deramai vertinamas. Galėčiau tik paantrinti autoriui, kad esu su tokiu vertinimu keletą kartų susidūręs. Paprastai taip nutinka NVO veikloje, kai gauni finansavimą organizacijos idėjoms įgyvendinti, o įtraukti suinteresuotas grupes būna netikėtai sunku, visi ieško, kur čia juos apgauti bando.

Tas pats ir su linux, kai sužino, kad naudoju šia OS daugelis mano pažįstamų nustemba, išankstinis nusistatymas - ka neturi ka veikti, kad tokia nesąmone dirbi? Nemokas daiktas geras nebūna. Ir taip pradedant studentais ir baigiant IT įmonių darbuotojais.

Visi paaiškinimai, kodėl taip yra šiame commonsence.lt įraše.

Unison - atsarginių kopijų darymo sprendimas Ubuntu aplinkoje

Senai jau nieko nerašiau. Per tą laiką daug kas keitėsi tiek pasaulyje tiek mano Linuxuose. Taigi, trumpai apie tai kas nutiko linux pasaulyje, ir išsamiai apie vieną naują programą mano PK.
Panašu, kad Gnome bendruomenė, nusprendė pasekti KDE pavyzdžiu iš esmės atnaujinti grafinę aplinką ir paskelbė, kad planuoja Gnome 3. Tuo tarpu Ubuntu idėjinis vadas iškėlė tikslą per keletą metų padaryti Ubuntu gražiausia operacine sistema, ir šioje srityje aplenkti Apple. Įdomu kas jiems gausis.
Be to, neseniai pastebėjau žinutę, kad naujojo JAV prezidento komanda kuria planus Atviro kodo sąskaita sutaupyti trilijonus dolerių. Jei kas turit daugiau informacijos šia tema, pasidalinkit. Labai įdomu.
Tuo tarpu pas mane namuose atsirado Asus EEE, darbinis serveris buvo perinstaliuotas iš Mandrivos 2006 į Ubuntu 8.04 server. Stacionarus namų kompas, kaip ir laptopas po senovei naudoja Ubuntu ir Kubuntu. Taigi namuose 3 kompai, todėl sunku susigaudyti kur kas įrašyta. Atsarginių kopijų darymas taip pat komplikuotas. Labai jau greit užsikiša stacionaraus kompo diskas, be to bevielio tinklo greitis šiuo požiūriu apgailėtinas - 30 GB siunčia beveik visą naktį. Sprendimas kurį radau - Unison. Kaip ji susiinstaliuoti rasite čia. Principas toks: į serverius instaliuojasi unison ir openssh-server, o į laptopus tik unison-gtk paketas. Problema su kuria iškart susidūriau: Ubuntu 8.10 versija siūlo Unison 2.27, o 8.04 - 2.13. Tarpusavyje jos nebendrauja, todėl paieškojus apt-get'e radau 2.13 versiją ir 8.10 Ubuntu. Jei naudojat tik ubuntu 8.10 tai neaktualu kogero.
Konfiguravimo langas man nepatiko. Pasinaudojau kitų patarimais ir nešiojame kompe susikūriau failus /home/naudotojas/.unison direktorijoje - LGF.prf ir namai.prf. Į netbooką įrašiau ir modifikavau tik namai.prf su darbiniu serveriu nesiruošiu jo sinchronizuoti. Visa sinchronizacijos schema atrodytų taip:

Stacionariam kompiuteryje informacijos yra daug daugiau nei vietos nešiojamame kompe ar netbook'e. Taupydamas vietą jo duomenų į nešiojamus įrenginius nekelsiu. Duomenys bus siunčiami ne iš home į home, o iš home į home/katalogas.

Pirmas failas LGF.prf atrodo taip:
# Nurodote ką norite sinchronizuoti
root = /home/naudotojas/
root = ssh://dumas@www.url.lt//home/naudotojas/Carnis
# Katalogai kurie bus sinchronizuojami
path = Desktop/
path = Documents/


Antras failas namai.prf taip:
# Nurodote ką norite sinchronizuoti
root = /home/naudotojas/
root = ssh://naudotojas@192.168.1.64//home/naudotojas/Laptopas
# Katalogai kurie bus sinchronizuojami
path = Desktop/
path = Documents/
path = Download/
path = Music/
path = Pictures/

Kaip matote darbe pasilieku tik dokumentus ir tai kas "karšta" (darbastalį), o namuose sinchronizuoju visas home direktorijas. Argumentą path naudoju tam, kad Unison nesiustų .kde ir kitų direktorijų kuriose laikomi nustatymai. Serveryje sukūriu tokias direktorijas kokios nurodytos prie 'root =' *.prf faile.
Įsijungiam Unison. *.prf failai parodyti kaip profiliai:


Pasirinkus profilį Unison paprašo kito kompo slaptažodžio:



Ir atsidaro sinchronizacijos langas ir štai toks įspėjimas apie tai, kad tai pirmoji sinchronizacija, todėl failų skanavimas užtruks:



Pabaigus skanavimą, spaudžiame GO ir pradedam sinchronizaciją:



Pirma sinchronizacija vyko visą naktį, o dabar viskam atnaujinti paprastai užtenka 30 minučių.
Labiausiai man patinka tas, kad galiu bet kuriame kompe dirbti su dokumentais ir žinau kad po sinchronizacijos naujausia kopija bus visuose kompuose. Jokių versijų ir pan. Katalogų medis bus toks pat kaip laptope ar netbooke, todėl nereikia sukti galvos kas kur padėta. Na ir aišku jei kuris kompas dings ar suges, tai bent dėl prarastų duomenų nervintis nereikės.

Kam reikalingas CAPS lock?

Esu kažkur skaitęs, kad vienas žmogus įkūrė judėjimą, kurio tikslas pašalinti CAPS lock'ą iš klaviatūrų. Pateikti argumentai gan logiški:

• yra tokioj vietoj, kad dažnai paspaudi netyčia, o pastebi tik įpusėjęs rašyti eilutę,
  
• užima vietą klaviatūroje,
  
• yra atgyvena, nes daugelis programų leidžia paversti raides didžiosiomis ir atvirkščiai ir t.t.

Vis dėl to, testuodamas KDE 4.1 beta (superinė programa, bet apie tai kitą kartą) radau, kad vieną iš klaviatūros raidyno pakeitimo būdų KDE siūlo CAPSLOCK'ą. Man, 80 % laiko darbo laiko praleidžiančio prie laptopo, tai pasirodė gera mintis. Taigi, dabar norėdamas įsijungti lietuviškas raides spaudžiu niekad nenaudotą CAPS lock klavišą. Kad raidynas įjungtas matau po ekranu degančiame displejuje. Kai prireikia skaičių, vėl tereikia paspausti vieną mygtuką ir juos turiu. Super!
Tiesa, klavišo daromi "nuostoliai" taip pat sumažėjo. Dabar kas blogiausiai gali būti - skaičiai vietoj lietuviškų raidžių, kurias ištaisyt - sekundžių reikalas.
Likau labai patenkintas šituo atradimu, gal ir jums patiks.

21 amžiuje dėl nieko negali būti tikras

Tikriausiai daugelis linux'u vartotojų yra įsidiegę wine. Tai neblogas pagalbininkas tiems, kas nori paleisti kokią negudrią windows programą ant linux. Pvz., aš ant linuxų vis dar naudoju ms office 2003 (open ofisui trūksta teksto redagavimo žymėjimo (reviewing) funkcijos) ir google picasa, kurios, kažkodėl, nėra linuxines versijos.
Deja, jei norite paleisti kokią gudresnę programą wine gali nepadėti. Tokiu atveju naudoju virtualbox. Tai fantastišku greičiu ištobulėjusi VM, kuri dabar faktiškai siūlo tokias pačias galimybes kaip ir wine ir skirtingai nuo kitų VM yra nemokama. Naudojant virtualbox galima paleisti bet kokią windows aplinkai skirtą programą.
Šiandien Lifehackeryje perskaičiau, kad naujoji Virtualbox versija gali veikti ne tik atskirame lange kaip ansčiau:

Naujoji versija leidžia suderinti VM windows ir Linux darbastalius. Dirbant toks jausmas, kad programa paleista ant linux, nors realiai ji veikia windowsuose.


Žinoma, virtualbox niekad nepakeis wine, nes naudoja gan daug resursų, be to jai reikia pilnos windows instaliacijos, taigi ir licenzijos. Tačiau, kai kartais reikia paleisti kokią gudrią programą, tai gali būti puiki išeitis.
Tiesa, panašios programos leidžia dirbti ir su linuxinem programom ant windows. Jei jūsų darbe vien tik MS os'as, o Jūs manote, kad RSS skaitoma Aggregatoriumi, o geriausias muzikos grotuvas yra Amarok, išeitis jau yra.
Tikriausiai greit jau nebe suprasime ant kokio OS dirbame. windows programos ant linux, linux programos ant windows....

Perskaičiau Linuxoido blogą ir buvau šokiruotas. Net nemaniau, kad pasaulinis gigantas tokia propagandos mašiną prieš Linux'ą paleidęs. net juokinga, kad toks milžinas bijo OS, kuri tegužima "0,x proc. rinkos". Bet šiandieną ne apie tai. Vedamajame radau ištrauką (žr. paveiksliuką) kuri mane prajuokino ir priminė seną istoriją.

Atrodo 2000 m. nepelno organizacija kurioje dirbu nusprendė legalizuoti visą turimą programinę įrangą. Kadangi planavome atnaujinti interneto svetainę, bei hostinti kitų nepelno organizacijų tinklapius, nusipirkome win 2000 server.
Iš pradžių jis veikė lyg ir normaliai. Bet paskui lūžinėti pradėjo. Iš pradžių žiūrėjom gal kas laužiasi, paskui, gal kur konfigai nusimetė, paskui galvojom, kad geležis durniuoja pakeitėm kompą pridėjom aušintuvų visur ir t.t. Vis vien kankinomės - maždaug karta per savaitę lūždavo, kartą į metus perinstaliuoti reikėjo. Dar tas ryšys per DSL - tekdavo atvažiuoti rankom prisijungti. O važiuoti dažnai tingėjosi, tai admino slaptažodį žinojo visas ofisas :). Labiausiai nervino tas, kad negalėjai paprastos antivirusinės instaliuoti, tipo reikia spec. serveriams, o ji kainuoja tiek kiek pati serverio OS.
Vieną dieną tai mane galutinai užkniso - sudėjau paprastą Mandriva 2006. Teko gerokai prasikankinti kol sukonfiguravom viską (reikėjo daug kompiliuoti, nes truko rpm'u). Be to, nei vienas iš mūsų nebuvome rimtai susidūrę su Nix'ais. Teko daug googlinti, bet rezultate, per savaitę užkūrėm tuos pačius servisus kas sukosi ant win: paštą, www, ftp, tinklą, file&print sererį, vartotoju katalogus su kvotom. Ir dar: antispam'a, firewall'a, meil'o antivirusą, backup servą, ssh, servo valdymą per https (baisu net pagalvoti kiek tokia programine įranga būtų kainavusi ant windows'u).
Taigi - nuo to laiko servas buvo lūžęs kokius 5 kartus (per 2,5 metų) Visi kartai dėl to, kad dingus elektrai neatlaikė ups'as. Net bendradarbiai priprato, kad jei dingo internetas reikia skambinti į teo, o ne man, nes su servu viskas OK.
Tiesa, aš nenoriu pasakyti, kad MS servai yra blogi, bet paprasčiausiai aš nesuprantu kaip galima mokėti tokius pinigus už programinę įrangą, ypač jei hostingas nėra pagrindinė organizacijos veikla. O paskui supranti, kad nusipirkai tik bazinį variantą: norint kažko papildomai reikia pirkti, pirkti pirkti..... antivirusinės, ugniagesės, pašto klientai, šiukšlių filtrai, echange serveriai, backup serveriai ir t.t. Manau, kad tas lėšas galima protingiau panaudoti. O aptarnavimas abiem OS reikalingas, mano įsitikinimu windowsams net ir dažnesnis.

Taigi, šitoj vietoj kiekvienai įmonė turi apsispręsti kaip ji nori dirbti su win serveriu generuoti pajamas Billo ir Melindos fondui, ar statyti nemokamą Linux servą ir pataupyti micrsft ir jo satelyčių pelno sąskaita.